melsti

melsti
mel̃sti, mel̃džia, mel̃dė 1. tr., intr. R, K, J labai prašyti: Ir gaspadorių namo labai jis skubintis mel̃dė K.Donel. Jeigu esi girios paukštis, meldžiam lėkt į girią LTR(Plv). Vakaras netoli, leidžias saulelė, meldžiu, lydėkit mane, broleliai JV182. Meldžiu, atverkie vario vartelius KlvD47. Idant jį būtų kas klausęs, kas jam paskyrė tą urėdą …, ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs? DP204. Meldžiuot (meldžiu tave), sakyk man, kuriame tavo didę sylą santį CII1014. Meldžiuotes R, , [K]. Juozapai, pamažu, meldžiute, pamažu SGI60. Prašiau, meldžiau tėvužėlio, kad mane atlankytų JD1261. Lalauninkai meldžia poną auksinėlį į delmoną KlvD3. Meldžiu jus, broliai mieliausieji …, idant patys ant savęs sumiltumbitės DP11–12. Pagalbos meldžiu SD425. Šiuodu vaiku mano verkdamu meld pienelio M.Valanč. Verkia meldžia mergužėlė rūtų vainikėlio LTR(Alv). Juodu meldė, kad ji jiemdviem ką norįs valgyt duotų BsPI45.
melstinaĩ adv.: Jis atsimena, kad jo tėvą tuokart melstinai išmeldė vykti drauge, – jokiu būdu jis nenorėjo I.Simon. | refl. R: Meldės, prašės jauni sveteliai naktelę parnakvoti JV1017. Lapė jo mel̃dės, kad pačėdytų, nės ji žinanti nors žuvies parūpint Jrk38. Ana meldės pri Būtnoriaus to arklio Vgr. Regėjom tūžbą jo dūšės, kada jis mūsump meldėsi, o mes jo nenorėjom išklausyti BB1Moz42,21.intr. prašyti išmaldos: Aklas nekuris sėdėjo šalip kelio melsdamas Ev.
2. tr. kviesti, prašyti kur: Moko ir padvarnyką, kokius pareitisi ing svečius melsti BPII205. Nemelstieji svečiai LC1888,28. 3. tr., intr. DP177 prašyti ko maldomis, maldauti (Dievą, šventuosius): Jei sugriešijai, melsk atleidimo brš. Aš melsčiau Dievą per visą dieną, kad būt miglots rytelis KlvD51. Meldiegu tu šventuosius? VoK21. Tu maloningas meldžiantiemus brš. Melskite, o imsite, ieškokite, o rasite SPI379. | refl.: Vienai vieno melskis daikto – meilės, tiktai meilės A.Baran. Šiteipo visokių daiktų nuog Dievo reik melstisi BPII106. 4. tr., intr. kreiptis maldomis į Dievą, šventuosius, kalbėti maldas: Mes nèmeldam Marijos (nesimeldžiame Marijai) Krg. Visi meldž jai, keliais klaupę 176. Melsdami nebūkite daug kalbančiais BtMt6,7. Aš meldžiu kasdien už tave I.Simon. [Velnias] darosi dievu ir noris, kaip kada Dievas būtų meldžiams BPII436. | refl. tr., intr. SD154: Mel̃sias, kalbės poterius pri duonos abrakelio Vgr. Jei nori, tai meldies (melskis) namie Dsn. Bažnyčio[je] vieni mel̃das, kiti žiopso Krtn. Nė melstis niekas gerai neišmokė mažo Rauluko J.Bil. Kas … piktžodžiavo …, tegi meldis nobažnai DP575. Rytui išaušus, nueina slūgos bažnyčion, ogi jų abiejų esama gyvų ir mel̃džiamas draug BM18–19. Su meldžiančiuos (meldžiančiuosiu, meldžiančiu) nereik juokų daryti J.Jabl. Bažnyčioje, būdavo, meldusios kiek nesimeldusios – vis žiūri ton pusėn, kame Karklynas klūpoja Blv. Meldusys reik ir pasivalgyti Kv. Meldiesigu tu kitiemus šventiemus? VoK21. Anys savo padarė veršį nulietą ir ano meldėsi BB2Moz32,8. Tie mel̃džias saulės KII291. Tu meldies Dievop, Viešpatiesp tavo BPI276. Pagonys meldėsi saulę, mėnų, žvaizdes BPII100. Surinkimas … meldėsi už jį Dievą VlnE155. Melskitės Dievui už mane, idant jis varles nug manęs … atimtų BB2Moz8,8. ^ Už bagotą ir kunigai meldžias, už biedną ir ubagai tingi LTR(Mrc). 5. tr. giedamai skaityti (maldą): Kunigas, įėjęs į gryčią, pradėjo maldas melsti . Ji meldė maldas ir vedė giesmes pirmu balsu . Susiedel, melsk tamsta už muni maldą, kai prieis muno eilė – aš dar galiu natos nepatropyti Vkš. Ka motriška melda, vyrai atliepa KlvrŽ. Kalnus melda Šts. \ melsti; atmelsti; įmelsti; išmelsti; numelsti; pamelsti; permelsti; primelsti; sumelsti; užmelsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • melsti — mel̃sti vksm. Meldžiù tavè atleidi̇̀mo, pasigailėjimo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atmelsti — atmel̃sti, atmel̃džia, àtmeldė 1. tr. N išprašyti atleidimą, atsiprašyti, permaldauti: Ne vienas žmogus mane [kerštaujantį] neatmels CI3. Atmeldė savo dangišką tėvą, kad nekoravotų brš. | refl. tr., intr.: Vaikas motynos atsimeldė prš. Keliuose… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • malda — 1 maldà sf. (4) 1. SD154, R159, K toks tekstas, kalbamas ar skaitomas tikinčiųjų: Maldą melsti (giedotinai skaityti) negal: užpuolančios kalbos Šts. Ne vienas iš parlaukiečių nemokėjo maldų rinkti (melsti) Grž. Sausi pageltę lapai šnabžda maldą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • melsdinti — mel̃sdinti, ina, ino 1. K, R cur. melsti 1: Mel̃sdink jį, bene pasigails tave J. 2. cur. melsti 3: Jei kas serga, tas teatsivadina surinkimo vyresniuosius pas savę ir temelsdina už savę BbJokL5,14. | refl.: Aš tankiai nusidyviju, kad per metą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašyti — prašyti, prãšo, prãšė 1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašyt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teipo jau — 2 teipo jaũ prt. žr. taipo jau: Vaikai sirgo, o tėvas ir motyna teipo jaũ buvo negalingu KI97. Drauge su kuomi melsti, teipo jaũ melsti KII62. Antrąmet skolininkas teipo jau, į sušnekėtąją vietą atkūprinęs, šaukė: „Jokūb!“ BsMtII58(Rg).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įmelsti — įmel̃sti, įmel̃džia, į̃meldė 1. tr. įprašyti ką padaryti: Įmeldė, kad jis bernardinams bažnyčią su klioštoriu padirbintum M.Valanč. Įmeldžiau, paliko numie Šts. | refl.: Jis svečių įsimeldė, kad jam pavelytų nors porą šokių pašpieliuot BsPI76. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • молост — молочное время, мясоед (в противоположность посту) , молосный не относящийся к посту , молосник тот, кто нарушает пост употреблением скоромного, молочного , молостов горшок, обвитый берестой (см. Шахматов, ИОРЯС 7, 1, 302), польск. mɫost молочный …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • Karel Michal — (pen name of Pavel Buksa, December 28, 1932 in Prague June 30 , 1984 in Basel, Switzerland) was a Czech writer.After gymnasium he was not allowed by the regime to study at the university. He worked in several professions and later used this… …   Wikipedia

  • atprašyti — 1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”